Kalėdų šventes esame įpratę sulaukti su šaltuku ir didelėmis sniego pusnimis. Tačiau šiemet gamta pagailėjo iš sniego supustytų didžiulių pusnų ir pilno kiemo prilipdytų kalėdinių Senių Besmegenių. Bet vaikams svarbiausia Kalėdų eglutės šventė, išpuošta salė, pro duris pasirodantis Kalėdų Senelis su galingu sodriu balsu ir dideliu dovanų maišu. Šventei vaikai ruošėsi iš anksto: su auklėtojomis daug kalbėjo apie Kalėdų šventes, Naujuosius metus, jų šventimą, papročius, skaitė pasakėles, žiūrėjo knygelių iliustracijas, mokėsi eilėraštukus, daineles, žaidimus, rašė laiškus Kalėdų Seneliui. Kartu grupėse puošė eglutes, o grupės langai pasipuošė auklėtojų Kalėdiniais karpiniais.
Gruodžio 19-21 dienomis Kalėdų Senelis ir Snieguolė aplankė pačius mažiausiuosius ir vyresniųjų grupių vaikučius bei juos atlydėjusius tėvelius. Per šias dienas prie eglutės buvo daug juoko, šurmulio, ir įvairiausių Kalėdų Senelio bei Snieguolės kalėdinių stebuklų. Bet svarbiausias lauktos šventės akcentas – Kalėdų Senelio atneštas didžiulis maišas ilgai lauktų dovanų. O kad jas gautų, vaikai skubėjo padeklamuoti Seneliui išmoktus eilėraštukus, padainuoti daineles. Juk bet kokia gauta dovana iš Kalėdų Senelio – tai jau didžiulio džiaugsmo ir svajonės išsipildymas.
Šventės baigėsi, vaikai džiaugėsi dovanomis. O Kalėdų Senelis atsisveikindamas iki kitų metų linkėjo visiems daug laimės, meilės, pagarbos, džiaugsmo, ir supratingumo.